Padidinkite savo aktyvaus skaitymo sėkmę įsivertinę

Aktyvus skaitymas yra daugiau nei tiesiog žvilgsnis per puslapį; tai įtrauktas, apgalvotas procesas, skatinantis gilų supratimą ir ilgalaikį išsaugojimą. Norint iš tikrųjų įvaldyti šį įgūdį, būtina įtraukti savęs vertinimo metodus. Reguliariai vertindami savo skaitymo procesą, nustatydami tobulinimo sritis ir koreguodami strategijas, galite žymiai pagerinti savo supratimą ir bendrą skaitymo efektyvumą. Šiame straipsnyje nagrinėjama savęs vertinimo galia skatinant aktyvų skaitymo sėkmę.

Aktyvaus skaitymo supratimas

Aktyvus skaitymas apima sąveiką su tekstu, autoriaus ketinimų suabejojimą ir medžiagos susiejimą su turimomis žiniomis. Tai dinamiškas procesas, reikalaujantis susikaupimo ir pastangų, kitaip nei pasyvus skaitymas, kuris tiesiog įsisavina informaciją be kritinės minties. Aktyvaus skaitymo metodai yra labai svarbūs siekiant akademinės sėkmės, profesinio tobulėjimo ir mokymosi visą gyvenimą.

Pagrindiniai aktyvaus skaitymo komponentai yra šie:

  • Teksto peržiūra prieš skaitant.
  • Klausimų uždavimas skaitant.
  • Pagrindinių punktų paryškinimas ir komentavimas.
  • Medžiagos apibendrinimas savais žodžiais.
  • Perskaitykite ir apmąstykite tai, ką perskaitėte.

Savęs vertinimo svarba

Savęs vertinimas – tai procesas, kai kritiškai išnagrinėjame savo veiklą, įgūdžius ir žinias. Aktyvaus skaitymo kontekste reikia apmąstyti, kaip efektyviai įsitraukiate į tekstą, ir nustatyti sritis, kuriose galite tobulėti. Ši reflektyvi praktika leidžia tiksliai sureguliuoti skaitymo strategijas ir maksimaliai padidinti supratimą.

Reguliarus savęs vertinimas suteikia keletą privalumų:

  • Nurodo stipriąsias ir silpnąsias jūsų skaitymo metodo puses.
  • Skatina metakogniciją (galvojimą apie savo mąstymą).
  • Skatina kurti asmenines skaitymo strategijas.
  • Pagerina skaitymo supratimą ir išlaikymą.
  • Skatina augimo mąstymą į mokymąsi.

Aktyvaus skaitymo savęs vertinimo metodai

Norint efektyviai įsivertinti savo aktyvaus skaitymo įgūdžius, galima naudoti keletą metodų. Šie metodai padeda geriau suprasti skaitymo procesą ir nustatyti tobulinimo sritis. Apsvarstykite galimybę įgyvendinti šias strategijas savo skaitymo rutinoje.

1. Refleksinis žurnalas

Laikykite skaitymo žurnalą, kuriame rašykite savo mintis, klausimus ir reakcijas į tekstą. Po kiekvieno skaitymo sesijos skirkite šiek tiek laiko apmąstyti savo patirtį. Ką tu gerai supratai? Kas buvo iššūkis? Kokias strategijas naudojote ir kiek jos buvo veiksmingos?

Jūsų žurnalo įrašuose gali būti:

  • Pagrindinių sąvokų santraukos.
  • Klausimai, kurie kilo skaitymo metu.
  • Ryšys su ankstesnėmis žiniomis.
  • Apmąstymai apie jūsų skaitymo strategijas.
  • Sritys, kuriose jums buvo sunku arba jautėtės sutrikęs.

2. Savęs klausinėjimas

Sukurkite klausimų, kuriuos galite užduoti sau prieš skaitydami, skaitydami ir po jo, rinkinį. Šie klausimai turėtų paskatinti jus kritiškai mąstyti apie tekstą ir skaitymo procesą. Šis metodas skatina gilesnį įsitraukimą į medžiagą.

Klausimų sau pavyzdžiai:

  • Prieš skaitydamas: „Ką aš jau žinau apie šią temą?” „Kokie mano tikslai skaitydami šį tekstą?”
  • Skaitydami: „Kokia pagrindinė šios pastraipos mintis? – Ar aš suprantu šią sąvoką? „Kaip tai susiję su tuo, ką jau išmokau?”
  • Perskaičius: „Kokie buvo pagrindiniai šio teksto dalykai? „Kokių klausimų aš dar turiu?” „Kaip galiu pritaikyti šią informaciją?”

3. Supratimo patikrinimai

Reguliariai patikrinkite, ar suprantate medžiagą, apibendrindami pagrindinius dalykus, atsakydami į klausimus arba paaiškindami sąvokas kam nors kitam. Jei jums sunku tai padaryti, tai reiškia, kad reikia dar kartą peržiūrėti tekstą. Aktyvus prisiminimas yra galinga mokymosi priemonė.

Apsvarstykite šias supratimo tikrinimo veiklas:

  • Parašykite trumpą kiekvieno skyriaus ar skyriaus santrauką.
  • Sukurkite korteles su pagrindiniais terminais ir apibrėžimais.
  • Atsakykite į praktikos klausimus, susijusius su medžiaga.
  • Išmokykite medžiagą draugui ar šeimos nariui.

4. Strategijos įvertinimas

Eksperimentuokite su įvairiomis aktyvaus skaitymo strategijomis, tokiomis kaip paryškinimas, anotavimas, minčių žemėlapių sudarymas ar apibūdinimas. Po kiekvieno skaitymo seanso įvertinkite naudotų strategijų efektyvumą. Kokios strategijos padėjo geriau suprasti medžiagą? Kurios strategijos buvo mažiau naudingos?

Strategijos vertinimo klausimų pavyzdžiai:

  • Ar paryškinimas man padėjo nustatyti pagrindinę informaciją?
  • Ar teksto komentaras pagerino mano supratimą?
  • Ar minčių žemėlapių sudarymas buvo veiksmingas būdas organizuoti savo mintis?
  • Ar teksto išdėstymas man padėjo suvokti bendrą struktūrą?

5. Atsiliepimų paieška

Paprašykite bendraamžių, instruktorių ar mentorių atsiliepimų apie savo skaitymo supratimą ir strategijas. Paaiškinkite savo požiūrį į skaitymą ir paprašykite pasiūlymų, kaip patobulinti. Konstruktyvi kritika gali suteikti vertingų įžvalgų.

Atsiliepimų prašymo būdai:

  • Dalyvaukite studijų grupėse ir aptarkite medžiagą su kitais.
  • Paprašykite instruktoriaus atsiliepimų apie skaitymo pastabas ar santraukas.
  • Pasidalykite savo skaitymo žurnalu su mentoriumi ir paprašykite jo patarimo.
  • Prisijunkite prie internetinių forumų ar bendruomenių, susijusių su tema.

Savęs įvertinimo, skirto geresniam skaitymui, įgyvendinimas

Sėkmingo savęs vertinimo raktas yra nuoseklus įgyvendinimas ir noras pritaikyti savo skaitymo strategijas pagal savo atradimus. Paverskite savęs vertinimą nuolatine savo skaitymo rutinos dalimi. Būkite atviri išbandyti naujus metodus ir prireikus pakoreguoti savo požiūrį.

Patarimai, kaip įgyvendinti savęs vertinimą:

  • Po kiekvieno skaitymo sesijos suplanuokite laiką apmąstymams.
  • Sudarykite savęs vertinimo klausimų kontrolinį sąrašą, kuris padės jums apmąstyti.
  • Stebėkite savo pažangą laikui bėgant ir nustatykite skaitymo įpročių modelius.
  • Švęskite savo sėkmę ir mokykitės iš iššūkių.
  • Būkite kantrūs ir atkaklūs; reikia laiko sukurti veiksmingas skaitymo strategijas.

Įveikti savęs vertinimo iššūkius

Savęs vertinimas gali būti sudėtingas, ypač iš pradžių. Jums gali būti sunku objektyviai vertinti savo veiklą arba nustatyti sritis, kuriose reikia tobulėti. Taip pat galite jaustis nusivylę, jei nematote tiesioginių rezultatų. Tačiau praktikuodami ir užsispyrę šiuos iššūkius galite įveikti.

Dažni iššūkiai ir sprendimai:

  • Sunku būti objektyviam: stenkitės vertinti save neutraliai ir nešališkai. Sutelkite dėmesį į faktus ir įrodymus, o ne į savo emocijas.
  • Tobulintinų sričių nustatymas: jei stengiatės nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti, paprašykite kitų atsiliepimų arba peržiūrėkite skaitymo žurnalą, ar nėra sunkumų.
  • Jaučiatės nedrąsūs: atminkite, kad savęs vertinimas yra procesas ir reikia laiko, kol pamatysite rezultatus. Švęskite savo mažas sėkmes ir sutelkite dėmesį į nuolatinį tobulėjimą, o ne į tobulumą.
  • Laiko trūkumas: net kelios minutės apmąstymams po kiekvieno skaitymo gali būti naudingos. Skirkite laiko savęs įvertinimui ir teikite jam prioritetą.

Ilgalaikė skaitymo savęs vertinimo nauda

Savęs vertinimo pranašumai yra daug daugiau nei geresnis skaitymo supratimas. Išsiugdę reflektyvaus mokymosi įprotį, tapsite veiksmingesniu ir savarankiškesniu mokiniu visose savo gyvenimo srityse. Savęs vertinimas skatina kritinį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir augimo mąstymą.

Ilgalaikė nauda apima:

  • Tobulinami kritinio mąstymo įgūdžiai.
  • Pagerėja problemų sprendimo gebėjimai.
  • Didesnė savimonė.
  • Padidėjęs pasitikėjimas savo mokymosi galimybėmis.
  • Meilė mokytis visą gyvenimą.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad savęs vertinimas yra galingas įrankis, padedantis pagerinti jūsų aktyvaus skaitymo sėkmę. Į savo skaitymo rutiną įtraukę reflektyvios praktikos, galite nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, sukurti asmenines strategijas ir pagerinti supratimą bei išlaikymą. Priimkite savęs vertinimą kaip nuolatinį mokymosi ir augimo procesą, ir jūs išlaisvinsite visą skaitymo potencialą. Pradėkite šiandien ir patirkite transformuojančią apgalvoto savęs vertinimo naudą.

DUK – dažnai užduodami klausimai

Koks yra pagrindinis aktyvaus skaitymo tikslas?

Pagrindinis aktyvaus skaitymo tikslas yra giliai suprasti ir išlaikyti informaciją įsitraukiant į tekstą klausiant, komentuojant ir apmąstant, o ne pasyviai jį įsisavinant.

Kaip dažnai turėčiau įsivertinti savo skaitymo įgūdžius?

Idealiu atveju turėtumėte įsivertinti po kiekvieno reikšmingo skaitymo seanso. Tai leidžia iš karto apmąstyti savo supratimą ir pritaikyti strategijas būsimam skaitymui.

Kokie požymiai rodo, kad aš neskaitau aktyviai?

Pasyvaus skaitymo požymiai: sunku prisiminti informaciją, lengvai išsiblaškyti, neabejoti tekstu ir nesusiejant medžiagos su ankstesnėmis žiniomis.

Ar savęs vertinimas gali padėti įvairių tipų skaitymui?

Taip, savęs vertinimas yra naudingas visoms skaitinių rūšims – nuo ​​akademinių tekstų iki romanų. Konkrečios jūsų naudojamos strategijos gali skirtis priklausomai nuo medžiagos, tačiau pagrindiniai refleksijos ir savęs vertinimo principai išlieka tie patys.

Ką daryti, jei man sunku būti objektyviam vertindamas save?

Jei kovojate su objektyvumu, pabandykite sutelkti dėmesį į konkretų, pastebimą elgesį ir rezultatus. Pavyzdžiui, užuot sakę „aš blogas skaitytojas“, sutelkite dėmesį į „man buvo sunku apibendrinti pagrindinius šio skyriaus dalykus“. Taip pat galite ieškoti atsiliepimų iš kitų, kad gautumėte objektyvesnę perspektyvą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Į viršų