Daugelis skaitytojų, nuskaitydami puslapį, tyliai ištaria žodžius savo galvose – tai reiškinys, žinomas kaip vidinė kalba arba subvokalizacija. Nors atrodo natūrali, ši įprasta praktika gali labai apriboti skaitymo greitį. Vidinės kalbos mechanikos ir jos poveikio supratimas yra pirmasis žingsnis siekiant išsivaduoti iš jos apribojimų ir atrakinti greitesnį bei efektyvesnį skaitymą.
Vidinės kalbos supratimas (subvokalizacija)
Vidinė kalba yra vidinis monologas, kurį patiriame, iš esmės „girdėdami“ save kalbant mintyse. Tai pažinimo procesas, kurio metu aktyvuojami tie patys smegenų regionai, naudojami tikram kalbėjimui ir klausymuisi. Nors vidinė kalba vaidina lemiamą vaidmenį mąstant, planuojant ir sprendžiant problemas, ji tampa kliūtimi, kai ji taikoma skaitymui.
Subvokalizacija, specifinė vidinės kalbos forma, reiškia tylų žodžių artikuliavimą skaitant. Tai gali pasireikšti kaip subtilūs liežuvio, lūpų ar balso stygų judesiai, net jei garso nėra. Daugeliui tai yra giliai įsišaknijęs įprotis, dažnai išsiugdytas ankstyvosiose mokymosi skaityti stadijose.
Ryšys tarp skaitymo ir kalbėjimo užsimezga anksti vaikystėje, kai išmokstame iššifruoti rašytus žodžius juos įgarsindami. Ši asociacija išlieka daugeliui suaugusiųjų, nors jiems nebereikia tarti kiekvieno žodžio, kad suprastų jo reikšmę.
Ribojantis veiksnys: skaitymo greitis ir mąstymo greitis
Pagrindinė priežastis, dėl kurios vidinė kalba riboja skaitymo greitį, yra skirtumai tarp to, kaip greitai galime kalbėti ir kaip greitai galime galvoti. Vidutinis žmogus kalba maždaug 150–250 žodžių per minutę (WPM) greičiu. Tačiau mūsų smegenys gali apdoroti informaciją daug greičiau ir gali pasiekti 400–600 WPM ar net didesnį greitį.
Subvokalizuodami mes iš esmės priverčiame savo skaitymo greitį atitikti mūsų kalbėjimo greitį. Tai sukuria didelę kliūtį, neleidžiančią visiškai išnaudoti savo smegenų gebėjimo apdoroti informaciją. Mes sugebame įsisavinti informaciją daug greičiau, nei išreiškiame ją viduje.
Šis apribojimas ypač išryškėja dirbant su sudėtingais ar tankiais tekstais. Poreikis kruopščiai ištarti kiekvieną žodį viduje sulėtina supratimą ir apsunkina bendrą prasmės ir konteksto suvokimą.
Kaip vidinė kalba veikia supratimą
Nors tai gali atrodyti prieštaringa, vidinė kalba kartais gali trukdyti suprasti, ypač esant didesniam skaitymo greičiui. Kai sutelkiame dėmesį į kiekvieno žodžio ištarimą viduje, galime pamiršti didesnį vaizdą. Dėmesys pereina nuo prasmės supratimo į tiesiog atskirų žodžių dekodavimą.
Subvokalizacija taip pat gali sukelti psichinį nuovargį. Nuolatinė vidinė artikuliacija reikalauja didelių pažintinių pastangų, todėl lieka mažiau psichinės energijos informacijai apdoroti ir išsaugoti. Dėl to laikui bėgant gali sumažėti dėmesys ir supratimas.
Tačiau svarbu pažymėti, kad vidinė kalba ne visada kenkia. Kai kuriems asmenims tai gali padėti suprasti, ypač kai kalbama apie sudėtingas ar abstrakčias sąvokas. Svarbiausia yra rasti pusiausvyrą ir ugdyti gebėjimą valdyti vidinę kalbą, o ne leisti jai valdyti skaitymo greitį.
Vidinės kalbos mažinimo ir skaitymo greičio didinimo būdai
Norint įveikti vidinę kalbą, reikia sąmoningų pastangų ir praktikos. Tai yra jūsų smegenų perkvalifikavimas apdoroti informaciją vizualiai, o ne girdimai. Štai keletas veiksmingų metodų:
- Stimuliacijos metodai: pirštu arba žymekliu nukreipdami akis per puslapį, galite padidinti skaitymo greitį ir sumažinti polinkį subvokalizuoti. Tai priverčia jūsų akis judėti greičiau, nei spėja jūsų vidinis balsas.
- Suskirstymas: užuot sutelkę dėmesį į atskirus žodžius, pabandykite skaityti žodžių ar frazių grupėmis. Tai skatina suvokti viso teksto prasmę, o ne žodį po žodžio.
- Išsiblaškymo būdai: užsiimant paprasta, pasikartojančia veikla skaitymo metu, galima nuslopinti vidinę kalbą. Pavyzdžiui, švelniai bakstelėjus pirštu ar niūniuojant melodiją, gali užimti smegenų dalis, atsakinga už artikuliaciją.
- Vizualizacija: aktyvus skaitomo turinio vizualizavimas gali nukreipti dėmesį nuo klausos apdorojimo prie vaizdo apdorojimo. Tai gali padėti apeiti poreikį tarti žodžius viduje.
- Greitojo skaitymo pratimai: Dalyvavimas struktūrizuotuose greitojo skaitymo pratybose gali padėti palaipsniui didinti skaitymo greitį ir sumažinti priklausomybę nuo vidinės kalbos. Šie pratimai dažnai apima skaitymo laiką ir supratimo testus.
- Sąmoningas įsisąmoninimas: tiesiog žinojimas apie savo polinkį sušnekėti yra pirmas žingsnis link įpročio atsisakymo. Skaitydami atkreipkite dėmesį į savo vidinį monologą ir sąmoningai stenkitės jį slopinti.
Greitesnio skaitymo privalumai
Greitesnis mokymasis skaityti suteikia daug privalumų tiek akademiniu, tiek profesiniu požiūriu. Tai leidžia sunaudoti daugiau informacijos per trumpesnį laiką, todėl būsite efektyvesni ir produktyvesni. Tai gali lemti geresnius akademinius rezultatus, didesnes karjeros perspektyvas ir asmeninį augimą.
Greitesnis skaitymas taip pat pagerina supratimą. Apdorodami informaciją greičiau, galite efektyviau suvokti bendrą teksto kontekstą ir prasmę. Tai leidžia giliau suprasti ir geriau išsaugoti informaciją.
Be to, efektyvus skaitymas sumažina protinį nuovargį ir pagerina susikaupimą. Sumažinus pažinimo pastangas, reikalingas žodžiams iššifruoti, galite skirti daugiau psichinės energijos informacijos apdorojimui ir analizei. Tai gali padidinti koncentraciją ir pagerinti pažinimo veiklą.
Praktikos ir kantrybės vaidmuo
Išsivaduoti iš vidinės kalbos nėra vienos nakties procesas. Tam reikia nuoseklios praktikos ir kantrybės. Nenusiminkite, jei iš karto nepamatote rezultatų. Atkakliai stengdamiesi galite palaipsniui sumažinti priklausomybę nuo subvokalizacijos ir išlaisvinti visą skaitymo potencialą.
Eksperimentuokite su įvairiomis technikomis, kad surastumėte tai, kas jums labiausiai tinka. Kai kuriems žmonėms stimuliavimo metodai gali būti veiksmingesni, o kiti gali teikti pirmenybę vizualizavimo ar išsiblaškymo metodams. Svarbiausia yra rasti strategiją, kuri padėtų nukreipti dėmesį nuo klausos apdorojimo prie vizualinio apdorojimo.
Atminkite, kad tikslas nėra visiškai pašalinti vidinę kalbą. Kai kuriems asmenims tai gali būti naudinga supratimo priemonė. Tikslas yra valdyti jį ir naudoti jį strategiškai, o ne leisti riboti skaitymo greitį ir efektyvumą.
Išvada
Vidinė kalba, nors ir yra natūralus pažinimo procesas, gali žymiai apriboti skaitymo greitį. Suprasdami subvokalizacijos mechaniką ir jos poveikį supratimui, galite imtis veiksmų, kad įveiktumėte šią kliūtį ir atrakintumėte greitesnį bei efektyvesnį skaitymą. Nuosekliai praktikuodami ir taikydami efektyvius metodus galite išmokyti savo smegenis apdoroti informaciją vizualiai, išsivaduoti iš vidinės kalbos suvaržymų ir pasinaudoti daugybe pagreitinto skaitymo privalumų.
DUK
Vidinė kalba, dar žinoma kaip subvokalizacija, yra vidinis monologas, kurį patiriame skaitydami, iš esmės „girdėdami“ save mintyse kalbant žodžius. Tai apima smegenų regionų, naudojamų kalbėjimui ir klausymui, aktyvavimą ir gali pasireikšti kaip subtilūs liežuvio ar lūpų judesiai.
Vidinė kalba riboja skaitymo greitį, nes verčia mus skaityti savo kalbėjimo tempu (150–250 žodžių per minutę), o tai yra daug lėtesnis nei mūsų smegenų apdorojimo greitis (400–600+ žodžių per minutę). Tai sukuria kliūtis, neleidžiančias mums išnaudoti viso skaitymo potencialo.
Taip, vidinė kalba gali būti naudinga, ypač kai kalbama apie sudėtingas ar abstrakčias sąvokas. Tai gali padėti suprasti tekstą, nes jis sustiprina garsą. Svarbiausia yra kontroliuoti vidinę kalbą, o ne leisti jai valdyti skaitymo greitį.
Keletas metodų gali padėti sumažinti vidinę kalbą, įskaitant stimuliavimo būdus (pirštų naudojimas akims nukreipti), gabalų suskaidymą (žodžių grupių skaitymas), išsiblaškymo būdus (niūniavimas ar bakstelėjimas), vizualizaciją ir greitojo skaitymo pratimus. Sąmoningas subvokalizacijos suvokimas taip pat yra labai svarbus.
Norint sumažinti vidinę kalbą ir pagerinti skaitymo greitį, reikia laiko ir nuoseklios praktikos. Fiksuoto laiko juostos nėra, nes jis skiriasi priklausomai nuo individualių veiksnių. Būkite kantrūs ir atkaklūs bei eksperimentuokite su įvairiais būdais, kad surastumėte tai, kas jums labiausiai tinka.
Nors kai kurie greitojo skaitymo šalininkai siekia visiško pašalinimo, tai ne visada būtina ar pageidautina. Tikslas yra valdyti vidinę kalbą ir prireikus ją naudoti strategiškai, o ne leisti automatiškai apriboti skaitymo greitį. Visiškas pašalinimas gali būti ne visiems pasiekiamas arba naudingas.
Greitesnio skaitymo privalumai yra didesnis efektyvumas ir produktyvumas, geresnis supratimas, geresnis informacijos saugojimas, mažesnis protinis nuovargis ir didesnis dėmesys. Tai leidžia sunaudoti daugiau informacijos per trumpesnį laiką, todėl gerėja akademiniai ir profesiniai rezultatai.
